Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 98-3482

Aktuali redakcija nuo 2012.01.01

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCIZŲ

ĮSTATYMAS

2001 m. spalio 30 d. Nr. IX-569
Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šis įstatymas nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, taip pat šių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumus.

2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede.

3. Apmokestinant akcizais elektros energiją, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22 straipsnių ir II skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.

4. Apmokestinant akcizais akmens anglis, koksą, lignitą, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22, 43 straipsnių ir II skyriaus penktojo skirsnio nuostatos.

5. Apmokestinant akcizais gamtines dujas, kurios tampa akcizų objektu pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22, 43 straipsnių ir II skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos.

6. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gamybos, perdirbimo, laikymo ir gabenimo tvarką, netaikomos akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė.

 

2 straipsnis. Akcizų objektas

1. Akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje:

1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

2) apdorotas tabakas;

3) energiniai produktai;

4) elektros energija.

2. Kiti, negu nurodyta šio įstatymo 2 priede, energiniai produktai tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio įstatymo reikalavimai dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie būtų gaminami, perdirbami, maišomi, laikomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio įstatymo 2 priede nurodyti produktai, ir t. t.).

3. Visi kiti šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti produktai tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai arba jų priedai. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energiniam produktui, vietoj kurio arba kaip kurio priedas produktas parduodamas arba naudojamas.

4. Visi kiti šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti angliavandeniliai, išskyrus gamtines dujas ir durpes, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energiniam produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.

 

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Akcizais apmokestinamų prekių importas – akcizais apmokestinamų prekių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją (išskyrus atvejus, kai įvežimo į Europos Sąjungos teritoriją metu joms pritaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar priemonė, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 28 dalyje), taip pat sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūros ar kitos priemonės taikymo toms prekėms nutraukimas (jeigu prekėms buvo pritaikytos šios procedūros ar priemonės).

2. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įsteigęs akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkais laikomi ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų pripažinti asmenys.

3. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, registruoto gavėjo ar registruoto siuntėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas – su centriniu mokesčių administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Sąjungos teritorijoje veikiančios kredito įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai kreditavimo arba draudimo veikla, išduotas Europos Sąjungos teritorijoje galiojantis laidavimo arba garantijos dokumentas, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti akcizų prievolę, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, registruotas gavėjas ar registruotas siuntėjas šios prievolės neįvykdys arba įvykdys netinkamai.

4. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa ir (arba) teritorija, kuriose šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti, gaminti, perdirbti, maišyti, taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais apmokestinamų prekių sandėliais laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios patalpos ir (arba) teritorijos, kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pripažino tų valstybių narių kompetentingos institucijos.

5. Akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai – tik šio įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas parengiamas vadovaujantis 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 684, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo kompiuterinėmis procedūromis (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 684/2009), nuostatomis. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti papildomus Lietuvos Respublikoje išrašomų akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentų reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę.

6. Akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba kita priemonė, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 28 dalyje, gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos ir (ar) gabenamos laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą.

7. Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti gėrimai ir tarpiniai produktai, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje.

8. Alus – Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas alkoholinis gėrimas, kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 0,5 procento, taip pat bet koks gėrimas, kuris yra pagamintas maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje ir kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 0,5 procento.

9. Apdorotas tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje.

10. Cigarai ir cigarilės – šie produktai:

1) paruošti rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako;

2) paruošti rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto tabako ir dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (kai cigarai yra su kandikliais), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis kaip 2,3 gramo, bet ne didesnis kaip 10 gramų ir bent trečdalyje ritinėlio (pagal ilgį) apskritimo ilgis yra ne mažesnis kaip 34 mm.

11. Cigaretės – šie produktai:

1) paruošti rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio straipsnio 10 dalies nuostatas;

2) tabako ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus iš cigarečių popieriaus;

3) tabako ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.

12. Elektros energija – KN 2716 pozicijoje klasifikuojama energija.

13. Energiniai produktai – šio įstatymo 1 priede nurodyti produktai.

14. Etilo alkoholis – visi šie produktai:

1) KN 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento;

2) KN 2204, 2205 ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 22 procentai;

3) etilo alkoholio turintys produktai nepaisant, ar tai mišinys, ar ne.

15. Europos Sąjungos muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), nuostatos.

16. Europos Sąjungos teritorija – valstybių narių teritorijos, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 33 dalyje.

17. Faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais – 20 °C temperatūros gryno alkoholio tūrio dalių skaičius, tenkantis tos pačios temperatūros produkto 100 tūrio dalių.

18. Importo vieta – vieta, kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 straipsnį.

19. Kita valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

20. Kiti fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip jie apibrėžti šio straipsnio 21 ir 22 dalyse.

21. Kiti putojantys fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius:

1) klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat KN 2204 10, 2204 21 10, 2204 29 10 subpozicijose ir KN 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie pagal šį įstatymą laikomi vynais iš šviežių vynuogių);

2) pateikiami išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;

3) jų faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, bet ne didesnė kaip 15 procentų, o jeigu ji yra didesnė kaip 8,5 procento, ji turi būti gauta tik fermentuojant.

22. Kiti ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius:

1) klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, kurie pagal šį įstatymą laikomi vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais fermentuotais gėrimais), taip pat klasifikuojami KN 2206 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie pagal šį įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais gėrimais arba alumi);

2) jų faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, bet ne didesnė kaip 15 procentų, o jeigu ji yra didesnė kaip 5,5 procento, ji turi būti gauta tik fermentuojant.

23. Putojantis vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos požymius:

1) klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba KN 2205 pozicijoje;

2) pateikiamas išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;

3) jo faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, bet ne didesnė kaip 15 procentų ir yra gauta tik fermentuojant.

24. Ramus vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos požymius:

1) klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje;

2) jo faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra:

a) didesnė kaip 1,2 procento, bet ne didesnė kaip 15 procentų ir yra gauta tik fermentuojant, arba

b) didesnė kaip 15 procentų, bet ne didesnė kaip 18 procentų ir yra gauta tik fermentuojant, o gėrimas pagamintas nepridedant cukraus.

25. Registruotas akcizais apmokestinamų prekių gavėjas (toliau – registruotas gavėjas) – asmuo, kuris šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs gauti iš kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Registruotais gavėjais laikomi ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų pripažinti asmenys.

26. Registruotas akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas (toliau – registruotas siuntėjas) – asmuo, kuris šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs verslo tikslais tik išgabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jas išleidžiant į laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 straipsnį. Registruotais siuntėjais laikomi ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų pripažinti asmenys.

27. Rūkomasis tabakas – šie produktai:

1) suplėšytas, supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu būdu;

2) mažmeninei prekybai skirtos tabako liekanos (tabako lapų liekanos ir šalutiniai produktai, gauti apdorojant tabaką ir gaminant tabako produktus), nepriskirtinos prie šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.

28. Sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė – viena iš Bendrijos muitinės kodekse nustatytų specialiųjų muitinės vykdomos priežiūros procedūrų, kuri taikoma ne Europos Sąjungos prekėms, įvežamoms į Europos Sąjungos muitų teritoriją, laikino saugojimo vietą, laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius, taip pat bet kuri iš Bendrijos muitinės kodekso 84 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų muitinės priemonių.

29. Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas – dokumentas, kuriame yra svarbiausi akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento rekvizitai, naudojamas, kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai sumokėti, gabenamos tarp valstybių narių. Supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento forma, naudojimo ir užpildymo taisyklės nustatytos 1992 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamente (EEB) 3649/92 dėl supaprastinto administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu apmokestinamiems produktams, kurie išleisti vartojimui išsiuntimo valstybėje narėje, tačiau centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti papildomus Lietuvos Respublikoje išrašomų supaprastintų akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentų reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę.

30. Tarpiniai produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius pridėjus bet kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius:

1) klasifikuojami KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijose;

2) jų faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, bet ne didesnė kaip 22 procentai;

3) jie nepriskirtini prie šio straipsnio 8, 20 ar 34 dalyse nurodytų gėrimų.

31. Trečioji valstybė – bet kuri teritorija, kuri nėra Europos Sąjungos teritorija, arba trečioji teritorija, kaip tai apibrėžta atitinkamai šio straipsnio 16 ir 32 dalyse.

32. Trečiosios teritorijos – finansų ministro, remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (toliau – Direktyva 2008/118/EB), nuostatomis, patvirtintame sąraše nurodytos teritorijos, kuriose netaikomos šio įstatymo nuostatos.

33. Valstybė narė arba valstybės narės teritorija – atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teritorija, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnyje, išskyrus trečiąsias teritorijas. Valstybės narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose, remiantis Direktyvos 2008/118/EB nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais sandoriais.

34. Vynas iš šviežių vynuogių – ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip tai apibrėžta šio straipsnio 23 ir 24 dalyse.

35. Produktai, kurių dalį sudaro kitos negu tabakas medžiagos, bet kurie pagal kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 10 dalyje nurodytus požymius, laikomi cigarais ir cigarilėmis.

36. Produktai, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 11 ar 27 dalyje nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos produktams, kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.

37. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Bendrijos muitinės kodekse, tačiau mokesčių administratoriumi šiame įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija.

38. Šiame įstatyme ir jo prieduose prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją, kuri nurodyta atitinkamoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių apmokestinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

 

4 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio steigimas

1. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai, – tik šio įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.

2. Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui išduodamas atskiras leidimas.

3. Leidimas išduodamas neribotam laikui.

4. Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame pageidaujama verstis kita, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, veikla, gali būti išduotas:

1) jeigu vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už pageidaujamame steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje numatomą vienu metu laikyti akcizais apmokestinamų prekių kiekį, bus ne mažesnė, negu nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos;

2) kitais Vyriausybės nustatytais atvejais.

5. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi fizinio asmens tik asmeniniam naudojimui (t. y. skirtoms ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams) gaminamoms, perdirbamoms ir (arba) maišomoms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurios pagal šį įstatymą atleidžiamos nuo akcizų.

6. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant, maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, tik tuo atveju, jei akcizai už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėti ir šis mokestis nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę akcizais apmokestinamą prekę. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas prekes, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka apie tokią gamybą informuoti vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.

7. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminant kitose negu KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojamas prekes, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės, jeigu joms gali būti taikomos šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ar 3–7 punktų nuostatos. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas prekes, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka apie tokią gamybą informuoti vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.

 

5 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registravimas

1. Visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir išregistruojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

2. Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui ir jo savininkui suteikiami atskiri identifikaciniai numeriai, kurie nurodomi išduotame leidime steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.

 

6 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko veiklos reikalavimai

1. Jeigu centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka priimamas sprendimas išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, jo savininkas vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje bus šis sandėlis, privalo pateikti piniginį užstatą arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Piniginio užstato arba prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį apskaičiuoja mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje numatoma verstis licencijuojama veikla, šio sandėlio savininkas privalo turėti atitinkamą licenciją (atitinkamas licencijas). Leidimas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui išduodamas ir sandėlis veiklą pradėti gali tik tada, kai yra pateikiamas piniginis užstatas arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas ir kai savininkas turi nustatytos formos licenciją (licencijas). Piniginio užstato ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio apskaičiavimo ir tikslinimo tvarką, taip pat atvejus, kada nereikalaujama pateikti piniginio užstato ir (arba) akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje ar tiesioginio pristatymo vietoje, akcizais apmokestinamų prekių apskaitą ir teikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka parengtas ataskaitas vietos mokesčių administratoriui. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų apskaitos priemonių reikalavimų.

3. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, galima laikyti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurios nurodytos leidime steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje laikyti, taip pat į jį atgabenti ar iš jo išgabenti prekes, kurioms nėra taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. prekes, kurios nėra akcizų objektas, taip pat prekes, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, tačiau už kurias akcizai jau yra sumokėti), nedraudžiama.

4. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, laikantis šio straipsnio 3 dalies reikalavimų, leidžiama laikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurios priklauso ne tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, bet ir bet kuriam kitam asmeniui. Visų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausančių akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, laikymas turi būti pagrįstas atitinkamomis akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ir asmens, turinčio teisę disponuoti šiomis prekėmis, sutartimis.

5. Mokesčių administratorius turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, jeigu tai reikalinga, kad būtų tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko mokestinės prievolės. Papildomi reikalavimai gali būti nustatomi šiais atvejais:

1) kai akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos sąlygų;

2) kai nustatoma, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui perduoti specialūs ženklai – banderolės prarastos (jeigu banderolės prarandamos ne jų klijavimo automatais metu), parduotos ar kitaip neteisėtai perleistos, neteisėtai gautos (įsigytos), taip pat nustačius specialių ženklinimo priemonių panaudojimo apskaitos pažeidimų;

3) kai nustatoma, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje specialūs dažai ir cheminiai reagentai, skirti kurui žymėti, prarasti, taip pat nustačius apskaitos tvarkymo pažeidimų;

4) kai nustatomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje padaryti akcizais apmokestinamų prekių laikymo, operacijų akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje apskaitos tvarkos ar apskaitos priemonėms taikomų reikalavimų pažeidimai;

5) kai akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas antrą mokestinį laikotarpį iš eilės pavėluoja pateikti akcizų deklaraciją arba du kartus iš eilės praleidžia akcizų mokėjimo terminą;

6) jeigu yra padarytas pažeidimas, dėl kurio, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti pateikti laidavimo arba garantijos dokumentą;

7) kai nustatoma, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas turi mokestinių nepriemokų, susijusių su mokesčiais, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, jeigu mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta mokestinis ginčas), turi nepriemokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nevykdo įsipareigojimų Lietuvos Respublikos muitinei (toliau – muitinė).

6. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintu papildomų reikalavimų akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui nustatymo tvarkos aprašu, turi teisę nustatyti vieną ar kelis papildomus reikalavimus, bet tik tokius, kurie būtini tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui, atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, užtikrinti.

7. Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali būti panaikintas:

1) akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko rašytiniu prašymu;

2) mokesčių administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas per mokesčių administratoriaus nustatytą terminą neištaisė nustatytų trūkumų, dėl kurių šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo nustatyti papildomi šio sandėlio savininko veiklos reikalavimai;

3) mokesčių administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas netvarko reikalaujamos sandėlyje atliekamų operacijų apskaitos;

4) mokesčių administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos sąlygų, netinkamai tvarko sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą, jeigu net nustačius papildomus reikalavimus šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebūtų įmanoma užtikrinti, kad bus tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko mokestinės prievolės;

5) mokesčių administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje buvo verčiamasi licencijuojama veikla, o šio sandėlio savininkui atitinkama licencija (licencijos) yra panaikinta (panaikintos);

6) mokesčių administratoriaus sprendimu, jeigu leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduotas vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir po 6 mėnesių akcizais apmokestinamų prekių sandėlio veiklos paaiškėja, kad per šiuos 6 mėnesius vidutinė akcizų už akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje vienu metu per dieną laikomą akcizais apmokestinamų prekių kiekį suma daugiau kaip 10 procentų mažesnė už šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą sumą;

7) mokesčių administratoriaus sprendimu, jeigu 3 mėnesius nuo leidimo steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išdavimo dienos jame nevykdoma jokia veikla, numatyta prašyme išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;

8) mokesčių administratoriaus sprendimu, jeigu per 3 mėnesius nuo leidimo steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išdavimo dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nepateikia piniginio užstato ar akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka toks dokumentas turėjo būti pateiktas;

9) mokesčių administratoriaus sprendimu, jeigu per 10 darbo dienų nuo termino, per kurį mokesčių administratoriaus rašytiniu nurodymu turėjo būti pateiktas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas, šis dokumentas nepateikiamas;

10) mokesčių administratoriaus sprendimu, jeigu per 3 mėnesius nuo leidimo steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išdavimo dienos sandėlyje neįrengiamos teisės aktų reikalaujamos apskaitos priemonės, nesilaikoma kompiuterinės buhalterinės apskaitos ir interneto ryšio su Valstybine mokesčių inspekcija įdiegimo grafiko;

11) mokesčių administratoriaus sprendimu, jeigu per 3 mėnesius pasibaigus laikotarpiui, per kurį akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalėjo įvykdyti nustatytus papildomus reikalavimus, šie reikalavimai neįvykdomi.

8. Apie sprendimą panaikinti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį sandėlio savininkui privalo būti pranešta raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

9. Panaikinus leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, atgabenti į tokį sandėlį naujas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, arba iš jo išgabenti prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, draudžiama.

10. Asmuo, kuriam išduotas leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį buvo panaikintas už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, kreiptis su prašymu išduoti jam leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali ne anksčiau kaip po 3 metų nuo leidimo panaikinimo dienos.

11. Vietos mokesčių administratoriai kontroliuoja akcizais apmokestinamų prekių sandėlio ir jo savininko veiklą teisės aktų ir centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Kitos valstybės institucijos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio veiklą kontroliuoja pagal kompetenciją.

 

7 straipsnis. Registruoti gavėjai, jų teisės ir prievolės

1. Registruotas gavėjas turi teisę iš kitos valstybės narės verslo tikslams gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau jis neturi teisės laikyti, gaminti, perdirbti, maišyti, išgabenti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

2. Registruodamasis registruotu gavėju, asmuo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti piniginį užstatą arba registruoto gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Registruoti gavėjai registruojami ir išregistruojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam gavėjui suteikiamas atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas registruoto gavėjo pažymėjime. Registruoto gavėjo pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Piniginio užstato ir registruoto gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat atvejus, kai piniginio užstato ir (arba) registruoto gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikti nereikalaujama, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Registruotas gavėjas turi teisę gauti tik tų rūšių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto gavėjo pažymėjime.

4. Registruotas gavėjas privalo tvarkyti iš kitos valstybės narės gautų akcizais apmokestinamų prekių apskaitą, laikydamasis centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos tvarkos, taip pat teikti vietos mokesčių administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais parengtas gautų iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių ataskaitas.

5. Mokesčių administratorius turi teisę registruotą gavėją išregistruoti iš registruotų gavėjų sąrašo šiais atvejais:

1) registruotas gavėjas per 6 mėnesius nuo įregistravimo registruotu gavėju dienos verslo tikslams negavo iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;

2) registruotas gavėjas per nustatytą terminą nepateikia registruoto gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, kai toks dokumentas turi būti pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka;

3) registruotam gavėjui panaikinamos teisės aktų nustatytos licencijos, suteikiančios teisę verstis veikla, susijusia su akcizais apmokestinamomis prekėmis;

4) registruoto gavėjo rašytiniu prašymu.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie retkarčiais iš kitų valstybių narių gauna akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, šiame straipsnyje nurodytas registruoto gavėjo statusas suteikiamas vienam tokių prekių gavimui arba centrinio mokesčių administratoriaus nustatytais atvejais tam tikram akcizais apmokestinamų prekių kiekiui, vienam siuntėjui ir konkrečiam laikotarpiui.

 

8 straipsnis. Registruoti siuntėjai, jų teisės ir prievolės

1. Registruotas siuntėjas turi teisę tik išgabenti importuotas akcizais apmokestinamas prekes, taikydamas joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, į bet kurią šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties vietą.

2. Registruodamasis registruotu siuntėju, asmuo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti piniginį užstatą arba registruoto siuntėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Registruoti siuntėjai registruojami ir išregistruojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam siuntėjui suteikiamas atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas registruoto siuntėjo pažymėjime. Registruoto siuntėjo pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Piniginio užstato ir registruoto siuntėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat atvejus, kai piniginio užstato ir (arba) registruoto siuntėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikti nereikalaujama, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Registruotas siuntėjas turi teisę išgabenti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto siuntėjo pažymėjime.

4. Registruotas siuntėjas privalo tvarkyti išgabentų akcizais apmokestinamų prekių apskaitą, laikydamasis centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos tvarkos, taip pat teikti vietos mokesčių administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais parengtas išsiųstų akcizais apmokestinamų prekių ataskaitas.

5. Mokesčių administratorius turi teisę registruotą siuntėją išregistruoti iš registruotų siuntėjų sąrašo šiais atvejais:

1) registruotas siuntėjas per 6 mėnesius nuo įregistravimo registruotu siuntėju dienos neišgabeno importuotų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;

2) registruotas siuntėjas per nustatytą terminą nepateikia registruoto siuntėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, kai toks dokumentas turi būti pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka;

3) registruotam siuntėjui panaikinamos teisės aktų nustatytos licencijos, suteikiančios teisę verstis veikla, susijusia su akcizais apmokestinamomis prekėmis;

4) registruoto siuntėjo rašytiniu prašymu.

 

9 straipsnis. Prievolės mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiradimas

1. Prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už:

1) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. už iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio išgabentas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, už prekes, registruoto gavėjo gautas iš kitos valstybės narės, už akcizais apmokestinamas prekes, pristatytas į akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, ar registruoto gavėjo nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, taip pat už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims skirtas iš kitų valstybių narių atgabentas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas). Šio punkto nuostatos taikomos ir toms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikinamas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus;

2) akcizais apmokestinamas prekes, prarastas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, už Lietuvos Respublikoje gabenimo metu prarastas prekes, taip pat už dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių ar nustatytų (jei nėra įrodymų, kad šie pažeidimai įvyko kitoje valstybėje narėje) gabenimo pažeidimų nepristatytas į paskirties vietą akcizais apmokestinamas prekes. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidimu laikomi atvejai, kai akcizais apmokestinamų prekių gavimas (eksportas) nėra patvirtinamas vadovaujantis šio įstatymo 14, 15 ar 16 straipsnių ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidimu nelaikoma ir akcizai neskaičiuojami už prarastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat už prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, taip pat už kitas negrįžtamai prarastas ar visiškai sunaikintas prekes (jeigu jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių), jeigu tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

3) akcizais apmokestinamas prekes, sunaudotas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai šios prekės panaudotos kitoms prekėms, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio įstatymo nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo akcizų, taip pat už energinius produktus, sunaudotus akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame šie energiniai produktai gaminami, teritorijoje šių energinių produktų gamybos proceso metu (energiniams produktams, sunaudotiems gamintojo reikmėms kaip degalai (variklių kuras) arba kaip šildymui skirtas kuras, akcizai taikomi bendra tvarka);

4) akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio įstatymo 19, 27 ar 43 straipsniuose nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams;

5) šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus energinius produktus, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba kaip šildymui skirtas kuras, šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus produktus, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip variklių degalai arba jų priedai, taip pat šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytus angliavandenilius, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip šildymui skirtas kuras;

6) akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje;

7) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje komerciniams tikslams, taip pat už akcizais apmokestinamas prekes, į Lietuvos Respubliką atgabentas iš kitos valstybės narės, kai jos prekių pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens atgabenamos asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas), arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Laikoma, kad atgabentos akcizais apmokestinamos prekės laikomos komerciniams tikslams, kai jas laiko kitas nei fizinis asmuo arba kai jas laiko fizinis asmuo kitiems nei asmeninio naudojimo tikslams. Siekiant nustatyti, ar akcizais apmokestinamos prekės yra skirtos fizinio asmens asmeniniam naudojimui, turi būti atsižvelgiama į šių prekių laikytojo komercinį statusą, šių prekių pobūdį, kiekį, laikymo priežastis, šių prekių apskaitos dokumentus, laikymo vietą ar gabenimo būdą. Mokesčių administratorius, siekdamas įvertinti, ar prekės skirtos asmeniniam naudojimui, turi teisę atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, susijusias su prekių atgabenimu ir laikymu. Jeigu gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, komerciniams tikslams per Lietuvos Respubliką į kitą valstybę narę yra laikomasi šio įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų, nėra laikoma, kad šios prekės Lietuvos Respublikoje yra laikomos komerciniams tikslams. Tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės yra laikomos tarp dviejų valstybių narių plaukiančiame laive ar skrendančiame orlaivyje, bet jos nėra tiekiamos ar skirtos tiekti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra laikoma, kad šios prekės Lietuvos Respublikoje laikomos komerciniams tikslams;

8) laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis nesumokėti;

9) nuosavybės teise priklausančias cigaretes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir (arba) kurios iki naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dienos buvo išleistos į laisvą apyvartą, naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dieną asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę verstis didmenine prekyba tabako gaminiais. Ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai įsigaliojęs naujas akcizų tarifas yra didesnis už iki tol galiojusį akcizų tarifą, ir tik cigaretėms, laikomoms licencijose verstis didmenine prekyba tabako gaminiais nurodytuose padaliniuose (sandėliuose, filialuose ir pan.), iš kurių vyksta didmeninė prekyba tabako gaminiais ir (arba) kuriuose šie gaminiai laikomi;

10) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms šio įstatymo 37 straipsnio 2 ar 3 dalyje arba 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo pritaikytos nurodytose dalyse nustatytos akcizų lengvatos, tačiau kurios buvo panaudotos kitiems negu šiose dalyse nurodytiems tikslams.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, prievolė mokėti akcizus atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas (įskaitant neteisėto importo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, registruoto siuntėjo išgabentas į bet kurią šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties vietą, taip pat importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, nugabenamas į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Importuotų akcizais apmokestinamų prekių, registruoto siuntėjo išgabentų į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas paskirties vietas, taip pat importuotų akcizais apmokestinamų prekių nugabenimo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai:

1) ne Europos Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją. Jeigu į Europos Sąjungos teritoriją įvežtos ne Europos Sąjungos prekės ne išleidžiamos į laisvą apyvartą, o joms pradedama taikyti sąlyginio neapmokestinimo procedūra arba priemonė, laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės yra importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti šias procedūras arba priemones, prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) Europos Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų. Jeigu į Europos Sąjungos teritoriją įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios prekės būtų ne Europos Sąjungos prekės, leistų joms taikyti sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūrą arba priemonę, arba vidinio tranzito muitinės procedūrą, laikoma, kad šios Europos Sąjungos prekės importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti minėtą režimą arba vidinio tranzito muitinės procedūrą, prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes atsiranda tuo metu, kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal Europos Sąjungos atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Sąjungos mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, prievolė mokėti akcizus už jas atsiranda tada, jeigu pagal atitinkamas Bendrijos muitinės kodekso nuostatas atsirastų importo skola muitinei ir jeigu šioms prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų nustatyti.

4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais prievolė mokėti akcizus tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, registruotam gavėjui arba bet kuriam kitam asmeniui, kuris arba kurio vardu akcizais apmokestinamoms prekėms panaikinamas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, o tais atvejais, kai akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikinamas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, – bet kuriam kitam asmeniui, dalyvavusiam darant šį pažeidimą.

5. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais prievolė mokėti akcizus už akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje prarastas ar sunaudotas prekes tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame jos prarastos ar sunaudotos, savininkui, o už dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių ar nustatytų gabenimo pažeidimų prarastas akcizais apmokestinamas prekes – akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, iš kurio jos išgabentos, savininkui, registruotam siuntėjui ar asmeniui, laidavusiam ar garantavusiam akcizų sumokėjimą.

6. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų lengvatos taikymo sąlygos, o šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais – asmeniui, pardavusiam arba panaudojusiam jame nurodytus produktus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais būdais.

7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes.

8. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka:

1) kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės ir laikomos joje komerciniams tikslams, – asmeniui, pristatančiam arba laikančiam pristatymui skirtas akcizais apmokestinamas prekes, arba asmeniui, gaunančiam šias prekes;

2) kai prekės iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką atgabenamos prekių pardavėjo arba jo užsakymu kito asmens asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir kuris nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, – prekių pardavėjui. Ne Lietuvos Respublikoje įsikūręs prekių pardavėjas privalo Lietuvos Respublikoje paskirti fiskalinį agentą, kuriam pereina prievolė įvykdyti visas su akcizų deklaravimu ir sumokėjimu susijusias prekių pardavėjo prievoles. Fiskalinio agento skyrimo tvarką ir reikalavimus asmeniui, galinčiam būti fiskaliniu agentu, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

9. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas akcizais apmokestinamas prekes.

10. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka turinčiam teisę verstis didmenine prekyba tabako gaminiais.

11. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizų skirtumą (tarp šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto akcizų tarifo ir akcizais apmokestinamai prekei pritaikyto akcizų tarifo) tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų lengvatų taikymo sąlygos.

12. Prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tenka importuotojui. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos. Kai akcizais apmokestinamos prekės importuojamos neteisėtai, prievolė mokėti akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam neteisėtai importuojant šias prekes.

13. Tais atvejais, kai prievolė mokėti akcizus tenka keliems asmenims, jie solidariai atsako už akcizų sumokėjimą. Kiti atvejai, kai atsiranda prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, kuriems tenka ši prievolė, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

 

10 straipsnis. Mokestinis laikotarpis ir akcizų deklaracijos pateikimas

1. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, registruoto gavėjo ir registruoto siuntėjo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, registruotas gavėjas ir registruotas siuntėjas privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, registruotas gavėjas ar registruotas siuntėjas yra registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų deklaraciją ir jos priedus. Deklaracijos formą ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

2. Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, deklaracija pateikiama dėl kiekvieno sandėlio atskirai.

3. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, registruoto gavėjo arba registruoto siuntėjo pateikiamoje akcizų deklaracijoje turi būti deklaruojama akcizų suma, kurią mokėti prievolė pagal šio įstatymo 9 straipsnį atsirado tą mokestinį laikotarpį, už kurį pateikiama akcizų deklaracija.

4. Panaikinus leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, akcizų deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, kurį panaikintas leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, be šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos akcizų sumos, turi būti deklaruota ir akcizų suma, mokėtina už visas kitą dieną po leidimo panaikinimo šiame sandėlyje buvusias akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, ir iš sandėlio išgabentas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau kurių pristatymo į paskirties vietą (eksportuojant prekes – išgabenimo iš Europos Sąjungos teritorijos) faktas nebuvo patvirtintas iki leidimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai už tokias prekes pagal šį įstatymą akcizai neturi būti skaičiuojami. Ši suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius leidimo panaikinimo, o už išgabentas prekes – išgabenimo dieną. Tuo atveju, kai po leidimo panaikinimo dienos gaunama įrodymų, kad prekės pristatytos į paskirties vietą (ar atitinkamai išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos), už prekių kiekį, kuris buvo pristatytas į paskirties vietą (ar atitinkamai išgabentas iš Europos Sąjungos teritorijos), permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5. Išregistravus registruotą gavėją iš registruotų gavėjų sąrašo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo išregistravimo dienos asmuo privalo pateikti registruoto gavėjo akcizų deklaraciją, kurioje būtų deklaruota mokėtina akcizų suma už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, gautas iš kitos valstybės narės iki išregistravimo iš registruotų gavėjų sąrašo dienos, taikant prekių gavimo dieną galiojusius akcizų tarifus. Išregistravus registruotą siuntėją iš registruotų siuntėjų sąrašo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo išregistravimo dienos asmuo privalo pateikti akcizų deklaraciją, kurioje būtų deklaruojama mokėtina akcizų suma už akcizais apmokestinamas prekes, kurių pristatymo į paskirties vietą faktas nebuvo patvirtintas iki išregistravimo datos. Ši mokėtina akcizų suma turi būti apskaičiuojama taikant prekių išgabenimo dieną galiojusius akcizų tarifus. Tuo atveju, jei registruotą siuntėją išregistravus iš registruotų siuntėjų sąrašo gaunama įrodymų, kad akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, pristatomos į paskirties vietą, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jei nuo prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

6. Asmenys, kurie nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai, registruoti gavėjai ar registruoti siuntėjai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo pateikti vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos akcizų deklaraciją ir jos priedus.

7. Jeigu asmuo, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.

8. Bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8, ir (ar) 10 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.

9. Tais atvejais, kai prievolė mokėti akcizus už gabenant Lietuvos Respublikoje prarastas akcizais apmokestinamas prekes tenka asmeniui, kuris laidavo arba garantavo, kad akcizai bus sumokėti, ir kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, registruotas gavėjas ar registruotas siuntėjas, šis asmuo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prievolės atsiradimo dienos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi pateikti akcizų deklaraciją ir jos priedus.

10. Asmuo, kuriam prievolė apskaičiuoti akcizus už cigaretes atsiranda vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punktu, naujo akcizų už cigaretes tarifo įsigaliojimo dieną (jeigu tai yra ne darbo diena, – artimiausią po jos einančią darbo dieną) privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka inventorizuoti dienos pradžioje jam nuosavybės teise priklausančias šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas cigaretes ir per 5 darbo dienas pateikti inventorizacijos aktą vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, o jeigu asmuo nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, – vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas arba registruotas gavėjas šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną už šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas cigaretes akcizų sumą privalo deklaruoti akcizų deklaracijoje. Asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ar registruotas gavėjas, iki kito mėnesio, einančio po to, kurį įsigaliojo naujas akcizų tarifas, 15 dienos privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dieną asmeniui nuosavybės teise priklausančias šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas cigaretes akcizų sumą. Ši suma apskaičiuojama iš akcizų sumos, kuri mokėtina taikant įsigaliojusį naują akcizų tarifą, atėmus akcizų sumą, kuri už šias cigaretes buvo apskaičiuota iki naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dienos.

11. Šio straipsnio nuostatos netaikomos importuojamoms akcizais apmokestinamoms prekėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

 

11 straipsnis. Mokėtinos Lietuvos Respublikoje akcizų sumos apskaičiavimas

Už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti neįmanoma, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių praradimo nustatymo dieną.

 

12 straipsnis. Mokesčio mokėjimo tvarka

1. Mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame įstatyme nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčių administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčių administratoriaus, kurio teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių mokėtoju. Jeigu šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytais atvejais asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, prieš gaudamas, atsigabendamas ar atsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes buvo sumokėjęs piniginį užstatą, mokėtina akcizų suma visų pirma įskaitoma iš piniginio užstato.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos akcizų sumos ribą ir tuo atveju, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto gavėjo) teikiamoje akcizų deklaracijoje apskaičiuota už mokestinį laikotarpį mokėtina akcizų suma šią ribą viršytų, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas už šį sandėlį (ar registruotas gavėjas) akcizus šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka turi apskaičiuoti kas dešimtadienį ir mokėti šia tvarka:

1) už pirmąjį mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos;

2) už antrąjį mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos;

3) už likusią mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko arba registruoto gavėjo šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotai mokėtinai akcizų sumai.

4. Už importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio (užtikrinančios) šių įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai.

13 straipsnis. Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais apmokestinamų prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes apskaičiuota akcizų suma.

 

14 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas tarp Lietuvos Respublikoje esančių akcizais apmokestinamų prekių sandėlių

1. Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali būti išgabentos į kitą Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba į akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, esančią Lietuvos Respublikoje. Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gali būti išgabentos tik į tokį akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame šios rūšies prekes leidžiama laikyti. Taip išgabenus prekes, nėra laikoma, kad joms panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio į kitą Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba į akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, esančią Lietuvos Respublikoje, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi būti parengtas elektroninio akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento (toliau – elektroninis vežimo dokumentas) projektas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 684/2009 nuostatomis. Šį elektroninio vežimo dokumento projektą akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas, naudodamasis kompiuterine akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema, turi pateikti vietos mokesčių administratoriui. Vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi patvirtinti elektroninio vežimo dokumento projekte pateiktus duomenis, suteikti elektroniniam vežimo dokumentui unikalų administracinį nuorodos kodą ir pranešti jį akcizais apmokestinamų prekių siuntėjui. Vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys šį elektroninį vežimo dokumentą turi persiųsti tiesiogiai akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, gaunančiam akcizais apmokestinamas prekes. Šioje dalyje nurodyto elektroninio vežimo dokumento spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

3. Gavęs akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių prekių gabenimo pabaigos (dėl objektyvių aplinkybių šis terminas gali būti pratęstas) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi parengti pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą (toliau – pranešimas apie gavimą). Kai akcizais apmokestinamos prekės atgabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, pranešimą apie gavimą turi parengti Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, nurodęs tiesioginio pristatymo vietą. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi patvirtinti pranešime apie gavimą pateiktus duomenis ir šį pranešimą persiųsti akcizais apmokestinamų prekių siuntėjui. Laikoma, kad akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas pasibaigia, kai šias prekes priima šių prekių gavėjas. Jeigu gautas akcizais apmokestinamų prekių kiekis nesutampa su išgabenant šias prekes parengtame elektroniniame vežimo dokumente nurodytu kiekiu, akcizais apmokestinamų prekių gavėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo nurodyti pranešime apie gavimą gautų prekių kiekio neatitikimus.

4. Jeigu per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kada akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, turėjo būti gautos, šio įstatymo nustatyta tvarka negaunamas pranešimas apie gavimą, negalima Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad išgabentos akcizais apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba yra negrįžtamai prarastos ar visiškai sunaikintos, taip pat šios prekės nėra grąžintos, akcizų deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, einantį po to laikotarpio, kurį šios prekės buvo išgabentos, privaloma deklaruoti šias prekes kaip akcizais apmokestinamas prekes, kurioms buvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir apskaičiuoti už jas akcizus taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių išgabenimo dieną. Jeigu nurodytas pranešimas apie gavimą gaunamas vėliau, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba yra negrįžtamai prarastos ar visiškai sunaikintos, arba prekės grąžinamos, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

5. Akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali atšaukti parengtą elektroninį vežimo dokumentą, jei šių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas dar neprasidėjo. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas laikomas prasidėjusiu, kai šios prekės išgabenamos iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio.

6. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gabenimo metu gali keisti šių prekių paskirties vietą, kuri turi būti Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlis arba viena iš šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų vietų (šiuo atveju prekių gabenimui taikomi 15 straipsnio reikalavimai).

7. Akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis gali suskaidyti energinių produktų, kuriems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą į du ar daugiau gabenimų.

8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos registruoto siuntėjo iš akcizais apmokestinamų prekių importo vietos išgabenamoms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių gabenimas laikomas prasidėjusiu, kai jos yra išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 straipsnį.

 

15 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas į kitą valstybę narę

1. Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali būti:

1) išgabentos į kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;

2) išgabentos kitos valstybės narės registruotam gavėjui;

3) išgabentos į kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, ar registruoto gavėjo nurodytą tiesioginio pristatymo vietą;

4) eksportuojamos per kitą valstybę narę;

5) išgabentos šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims;

6) išgabenamos pagal kitų valstybių narių sutartis su trečiosiomis valstybėmis ar pagal tarptautines sutartis, jeigu šiose sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio;

7) išgabenamos Kipre pagal 1960 m. rugpjūčio 16 d. Sutartį dėl Kipro Respublikos įkūrimo dislokuotiems Jungtinės Karalystės kariuomenių vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams naudoti.

2. Išgabenant iš Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paskirties vietas, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi būti parengtas elektroninio vežimo dokumento projektas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 684/2009 nuostatomis. Šį elektroninio vežimo dokumento projektą akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas, naudodamasis kompiuterine akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema, turi pateikti vietos mokesčių administratoriui. Vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi patvirtinti elektroninio vežimo dokumento projekte pateiktus duomenis, suteikti elektroniniam vežimo dokumentui unikalų administracinį nuorodos kodą ir pranešti jį akcizais apmokestinamų prekių siuntėjui. Vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys šį elektroninį vežimo dokumentą turi išsiųsti paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Šioje dalyje nurodyto elektroninio vežimo dokumento spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, turi lydėti kitos valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliotų asmenų patvirtintas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė šias prekes įsigyti taikant akcizų lengvatą.

3. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas valstybes nares, vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys parengtą elektroninį vežimo dokumentą turi išsiųsti valstybės narės, kurioje pateikta eksporto deklaracija taikant Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, kompetentingoms institucijoms. Iš valstybės narės, iš kurios akcizais apmokestinamos prekės išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos, kompetentingų institucijų gautą pranešimą, kuriuo patvirtinamas akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo iš Europos Sąjungos teritorijos faktas (toliau – pranešimas apie eksportą), vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi persiųsti šių prekių siuntėjui.

4. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, siuntėjas gali atšaukti šių prekių gabenimą, jeigu šių prekių gabenimas dar neprasidėjo. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo pradžiai nustatyti ir gabenimui atšaukti mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatos.

5. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gabenimo metu gali keisti šių prekių paskirties vietą, kuri turi būti viena iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų vietų arba Lietuvos Respublikoje esantis akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar šio sandėlio savininko nurodyta tiesioginio pristatymo vieta, esanti Lietuvos Respublikoje (šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių gabenimui taikomos šio įstatymo 14 straipsnio nuostatos).

6. Akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis gali suskaidyti energinių produktų, kuriems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą į du ar daugiau gabenimų.

7. Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, prekių pakuotės centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir atvejais turi būti užplombuotos ir sunumeruotos, o duomenys apie tokius komercinius antspaudus (plombas) turi būti pateikti parengtame elektroniniame vežimo dokumente.

8. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas laikomas pasibaigusiu, kai šias prekes priima šių prekių gavėjas, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju – kai jos išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos. Laikoma, kad akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas tinkamai įvykdė su į kitą valstybę narę išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines prievoles, jeigu yra gautas pranešimas apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą paskirties vietoje (eksportuojant prekes – pranešimas apie eksportą) ar kiti įrodymai, patvirtinantys prekių pristatymą į paskirties vietą (eksportuojant prekes – išgabenimą iš Europos Sąjungos teritorijos), ir už prekių kiekį, prarastą gabenimo metu dėl gabenimo tvarkos pažeidimų, valstybėje narėje, kurioje buvo padaryta ar nustatyta pažeidimų, yra sumokėti akcizai (arba nuo akcizų mokėjimo kitų valstybių narių teisės aktų nustatyta tvarka akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas yra atleistas).

9. Jeigu pasibaigus 4 mėnesių laikotarpiui nuo prekių gabenimo pradžios negaunama įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą (eksportuojant prekes – apie išgabenimą iš Europos Sąjungos teritorijos) ir nebuvo nustatyta, kad gabenimo tvarkos pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje, akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas privalo už šias prekes, taikydamas išgabenimo dieną galiojusius tarifus, apskaičiuotus akcizus deklaruoti mokestinio laikotarpio, kurį suėjo minėtas 4 mėnesių terminas, akcizų deklaracijoje ir šio įstatymo nustatyta tvarka juos sumokėti. Jeigu įrodymai, kad gabenimo tvarkos pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje ir joje sumokėti akcizai, gaunami vėliau, sumokėti akcizai įskaitomi arba grąžinami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

10. Jeigu asmuo, laidavęs ar garantavęs, kad akcizai bus sumokėti, neturėjo galimybės sužinoti apie tai, kad prekės nepristatytos į paskirties vietą (ar atitinkamai neišgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos), vietos mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka apie tai turi informuoti asmenį, laidavusį ar garantavusį, kad akcizai bus sumokėti, ir suteikti vieną mėnesį įrodymams, kad prekės pasiekė paskirties vietą, pateikti. Vieno mėnesio laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kurią vietos mokesčių administratorius informavo asmenį, laidavusį arba garantavusį, kad akcizai bus sumokėti.

11. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu. Vieną vežimo dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir gaunančiosios valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas prekių siuntėjui. Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento atitinkamo egzemplioriaus kompetentingos institucijos tvirtinti neprivalo, pakanka prekių gavėjo įgaliotų asmenų patvirtinimo. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti vietos mokesčių administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimą.

12. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas (laikantis tinkamo maršruto) iš Lietuvos Respublikos per kitos valstybės narės teritoriją į paskirties vietą, esančią Lietuvos Respublikoje, turi būti įformintas supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti vietos mokesčių administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimą, o šių prekių gavėjas – apie šių prekių gavimą.

13. Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas nenaudojamas tais atvejais, kai iš Lietuvos Respublikos išgabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurios prekių pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens gabenamos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių pardavėjas, prieš taip išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas paskirties valstybėje narėje yra garantuotas.

14. Tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, registruoto siuntėjo išgabenamos iš importo vietos, esančios Lietuvos Respublikoje, į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vietas, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

 

16 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių atgabenimas į Lietuvos Respubliką, taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką

1. Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš kitos valstybės narės gali būti:

1) atgabenamos į Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;

2) atgabenamos Lietuvos Respublikoje registruotam gavėjui;

3) atgabenamos į Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, savininko ar registruoto gavėjo nurodytą tiesioginio pristatymo vietą;

4) atgabenamos jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką;

5) atgabenamos šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims.

2. Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su parengtu elektroniniu vežimo dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas laikomas pasibaigusiu, kai šias prekes priima šių prekių gavėjas, o eksportuojant prekes – kai prekės išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos. Gavęs akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, akcizais apmokestinamų prekių gavėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių prekių gabenimo pabaigos (dėl objektyvių aplinkybių šis terminas gali būti pratęstas) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi parengti pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą. Kai akcizais apmokestinamos prekės atgabenamos į šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą turi parengti Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ar registruotas gavėjas, nurodęs tiesioginio pristatymo vietą. Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi būti patvirtinti pranešime apie gavimą pateikti duomenys ir šis pranešimas turi būti nusiųstas akcizais apmokestinamų prekių siuntėjo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos iš Europos Sąjungos teritorijos, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, remiantis muitinės išvežimo įstaigos pranešimu apie eksportą, turi būti parengtas ir patvirtintas pranešimas apie gavimą, kuris turi būti nusiųstas išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės atgabenamos į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems asmenims, šių prekių gavimas patvirtinamas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

3. Jeigu į Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su elektroniniame vežimo dokumente nurodytu kiekiu, apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, ar registruoto gavėjo ir vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys pranešime apie prekių gavimą centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo nurodyti gautų prekių kiekio neatitikimus (eksportuojant prekes, remiamasi muitinės išvežimo įstaigos pranešimu apie eksportą). Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka šis pranešimas turi būti išsiųstas išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Jeigu gabenamų akcizais apmokestinamų prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos kompetentingų asmenų, už trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties, ir (arba) kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba negrįžtamai prarastu ar visiškai sunaikintu, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai. Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

4. Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su parengtu elektroniniu vežimo dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, o šio įstatymo ir savo esme tolygių kitų valstybių narių teisės aktų nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais dokumentais (atleidimo nuo akcizų dokumentu ar kt.). Jeigu gabenimo per Lietuvos Respublikos teritoriją metu nustatomi gabenamų prekių kiekio neatitikimai, kurie nebuvo anksčiau nustatyti, ar gabenimo pažeidimai, vietos mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo apie tai informuoti išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas. Už Lietuvos Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar prekes, kurių praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti sumokėti šio įstatymo nustatyta tvarka. Akcizai neskaičiuojami už prarastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat už prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, taip pat už negrįžtamai prarastas ar visiškai sunaikintas prekes, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką komerciniams tikslams, asmenys, pristatantys arba laikantys pristatymui skirtas akcizais apmokestinamas prekes, arba asmenys, gaunantys šias prekes, privalo:

1) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčių administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčių administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, įgalioti asmenys.

7. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, prekių pardavėjas ar jo fiskalinis agentas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, prieš prekes atgabendamas į Lietuvos Respubliką, privalo įsiregistruoti akcizais apmokestinamų prekių pardavėju ir Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

8. Už Lietuvos Respublikos teritorijoje prarastas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ar prekes, kurių praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti sumokėti šio įstatymo nustatyta tvarka. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidimu nelaikoma ir akcizai neskaičiuojami už akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurių praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat už prarastą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba negrįžtamai prarastą ar visiškai sunaikintą akcizais apmokestinamų prekių kiekį, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Jei gaunami įrodymai, kad akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo tvarkos pažeidimas įvyko ne Lietuvos Respublikoje, piniginio užstato ar prievolių įvykdymo užtikrinimo suma grąžinama naudoti, o Lietuvos Respublikoje sumokėti akcizai turi būti grąžinami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai. Šiuo atveju gabenimo pažeidimu laikomi atvejai, kai akcizais apmokestinamų prekių gavimas nėra patvirtinamas šio įstatymo 15 ar 16 straipsnio arba savo esme tolygių kitų valstybių narių teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Kai prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo užtikrinimo dokumentą, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti šį mokestį, jeigu nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

 

17 straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema neveikia

Tais atvejais, kai neįmanoma pasinaudoti kompiuterine akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema, akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenamos centrinio mokesčių administratoriaus kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nustatyta tvarka. Atvejus, kada laikoma, kad šia sistema neįmanoma pasinaudoti, nustato centrinis mokesčių administratorius kartu su Muitinės departamentu.

 

18 straipsnis. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo užtikrinimas

1. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, įvykdymas turi būti užtikrintas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:

1) piniginiu užstatu, kurį akcizais apmokestinamų prekių sandėlio siuntėjo savininkas ar registruotas siuntėjas įmoka į vietos mokesčių administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas siuntėjas yra registruotas, nurodytą sąskaitą;

2) su centriniu mokesčių administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Sąjungos teritorijoje veikiančios kredito įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai kreditavimo arba draudimo veikla, išduotu Europos Sąjungos teritorijoje galiojančiu laidavimo (garantijos) dokumentu. Šį dokumentą akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas pateikia vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas siuntėjas yra registruotas.

2. Vyriausybės nustatyta tvarka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ar registruoto siuntėjo mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais apmokestinamas prekes taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, įvykdymą gali užtikrinti šių prekių vežėjas, savininkas, jų gavėjas ar visi šie asmenys kartu, pateikdami laidavimo (garantijos) dokumentą ar sumokėdami piniginį užstatą.

3. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo užtikrinimo būdą.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) už gabenamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, sumos dydį nustato vietos mokesčių administratorius, kurio veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas siuntėjas, atsižvelgdamas į centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintą piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) sumos dydžio nustatymo metodiką.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piniginis užstatas arba laidavimo (garantijos) dokumentas grąžinami akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui ar registruotam siuntėjui arba piniginio užstato ar laidavimo (garantijos) suma grąžinama naudoti tada, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų aplinkybių:

1) akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ar registruoto siuntėjo gautame pranešime apie gavimą paskirties vietoje nėra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus;

2) tuo atveju, kai akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas negauna nustatyta tvarka parengto pranešimo apie gavimą arba jame yra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas sumoka su išgabentomis, bet nepristatytomis prekėmis susijusius mokėtinus (įskaitant ir mokėtinus kitoje valstybėje narėje) akcizus ir pateikia dokumentus, kuriais tai įrodoma, arba pateikia įrodymus, kad prekės nuo šių akcizų gali būti atleistos.

6. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, į Lietuvos Respubliką arba gabenant tokias prekes tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respubliką, įvykdymas užtikrinamas laikantis šio įstatymo ar savo esme tolygių kitų valstybių narių teisės aktų nuostatų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

 

19 straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų

1. Nuo akcizų atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos:

 

1 dalies 1 punkto redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.

1) eksportuotos, iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis valstybėmis perėjimo punkte, patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų transportu vykstantiems į paskirties tašką už Europos Sąjungos teritorijos. Taikant šio punkto nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikoje, o paskirties tašku laikoma pirmoji vieta, esanti oro ar jūrų uoste, už Lietuvos Respublikos ribų, kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti keleivių;

1 dalies 1 punkto redakcija, įsigaliojanti 2017 m. sausio 1 d.:

1) eksportuotos, iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste, patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų transportu vykstantiems į paskirties tašką už Europos Sąjungos teritorijos. Taikant šio punkto nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikoje, o paskirties tašku laikoma pirmoji vieta, esanti oro ar jūrų uoste, už Lietuvos Respublikos ribų, kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti keleivių;

 

2) skirtos užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvos Respublikoje oficialiai veiklai ir šių atstovybių ir įstaigų narių, išskyrus aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių, jeigu šie asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika, asmeniniam naudojimui. Šios nuostatos taikomos pariteto pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienio valstybėje taikoma akcizų grąžinimo tvarka yra nepalankesnė arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai nepalankesnę arba palankesnę akcizų grąžinimo tvarką;

3) skirtos kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams. Šiuo atveju taikomos tose kitose valstybėse narėse nustatytos sąlygos ir apribojimai;

4) atgabenamos į Lietuvos Respubliką ne iš Europos Sąjungos teritorijos keleivių asmeniniame bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis (keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;

5) tiekiamos kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais;

6) skirtos kitų negu Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams naudoti, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse operacijose, pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje. Nuo akcizų taip pat atleidžiamos į kitą valstybę narę tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės, jeigu jos skirtos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių, kitų negu paskirties valstybė, kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams naudoti (šiuo atveju taikomos toje kitoje valstybėje narėje nustatytos sąlygos ir apribojimai);

7) skirtos Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms bei jų nariams tiek, kiek tai numatyta tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, sudarytose su atitinkama tarptautine organizacija. Nuo akcizų taip pat atleidžiamos prekės, skirtos tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip pat šių organizacijų ar atstovybių nariams (prekės nuo akcizų atleidžiamos laikantis tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba bet kurios kitos valstybės narės tarptautinėse sutartyse su tarptautinėmis organizacijomis nustatytų sąlygų ir apribojimų);

8) įsigyjamos arba importuojamos pagal tarptautines sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ar tarptautinės organizacijos, jeigu šiose sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų akcizų lengvatų taikymo tvarką.

3. Kiti atvejai, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų, nustatyti šio įstatymo specialiosiose nuostatose.

4. Jeigu už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5. Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai buvo sumokėti Lietuvos Respublikoje, išgabenamos į kitą valstybę narę komerciniams tikslams, už šias prekes sumokėti akcizai turi būti grąžinti pateikus vietos mokesčių administratoriui šio įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nurodytą patvirtintą supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento egzempliorių ir kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimą ar kitokius įrodymus, kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti, jų sumokėjimas garantuotas arba šios prekės toje valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų.

6. Akcizai grąžinami ir už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai sumokėti Lietuvos Respublikoje ir kurios iš Lietuvos Respublikos prekių pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabentos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju vietos mokesčių administratoriui turi būti pateiktas kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimas ar kitokie įrodymai, kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti arba šios prekės toje valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų.

7. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytiems tikslams į kitą valstybę narę išgabentos iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio ir akcizų už šias prekes sumokėjimo Lietuvos Respublikoje terminas nėra suėjęs, o vietos mokesčių administratoriui gali būti pateikti šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodyti dokumentai, apskaičiuota mokėtina už šias prekes akcizų suma panaikinama.

8. Konkrečias šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

Nr. XI-1186, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7561 (2010-12-18)

 

20 straipsnis. Nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas

1. Nepagrįstai sumokėta (išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Už importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) importo akcizus grąžina muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka.

 

21 straipsnis. Akcizų sumokėjimo kontrolė

1. Akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja ir akcizų už importuotas prekes sumokėjimą, jeigu jos šio įstatymo nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba registruoto siuntėjo išgabenamos į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas vietas.

2. Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės.

3. Akcizai administruojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Sąjungos teritoriją ne Europos Sąjungos prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, taip pat dėl iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su galinčia atsirasti importo skola muitinei.

5. Europos Sąjungos prekių įvežimui iš Prancūzijos užjūrio departamentų, Kanarų, Alandų ir Normandijos salų į Europos Sąjungos teritoriją taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ne Europos Sąjungos prekėms. Tuo atveju, kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios skirtos nugabenti į kitą valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų, šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito procedūrai, numatytai Bendrijos muitinės kodekse, įforminti. Kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurioms, jeigu jos būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų būti taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, tai joms taikomos tos pačios sąlygos, kurios būtų taikomos atlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus ar įforminus atitinkamas procedūras.

6. Prekių išvežimui iš Europos Sąjungos teritorijos į Prancūzijos užjūrio departamentus, Kanarų, Alandų ir Normandijos salas taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi eksportuojant prekes iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Tuo atveju, kai prekės laikinai išvežamos iš Europos Sąjungos teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tos pačios nuostatos, kurios būtų taikomos, jei šios prekės būtų laikinai išvežtos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos.

7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

8. Tais atvejais, kai prekės išgabenamos į trečiąją valstybę ar trečiąsias teritorijas arba prekės atgabenamos iš jų ir joms taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, taip pat tais atvejais, kai prekės gabenamos tarp valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė, tačiau yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė, teritoriją arba tarp valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito procedūrą, arba per vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR ar ATA knygele, laikoma, kad akcizų mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje dalyje nurodytais atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas.

9. Jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, centrinis mokesčių administratorius, siekdamas kontroliuoti akcizų sumokėjimą, gali nustatyti specialius akcizais apmokestinamų prekių, taip pat produktų, galinčių tapti akcizų objektu, gabenimo, laikymo ir apskaitos tvarkos reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

 

22 straipsnis. Atsakomybė

1. Asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Asmeniui, pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame įstatyme nurodyta didžiausia leistinoji pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

 

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI

 

23 straipsnis. Alui taikomi akcizų tarifai

1. Alui taikomas 8,5 lito už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

2. Akcizų už alų apskaičiavimo pagal faktinę tūrinę alkoholio koncentraciją taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai

Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:

1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 58 litai už produkto hektolitrą;

2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 198 litai už produkto hektolitrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1633, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6614 (2011-11-22)

 

25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai

Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:

1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 216 litų už produkto hektolitrą;

2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 304 litai už produkto hektolitrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1633, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6614 (2011-11-22)

 

26 straipsnis. Etilo alkoholiui taikomi akcizų tarifai

1. Etilo alkoholiui taikomas 4 416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.

2. Apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje nurodytus produktus, gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra 100 procentų, o temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis hektolitrais apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.

 

27 straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų

1. Be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:

1) etilo alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomi akcizai;

2) alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, tik tuo atveju, kai šie gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams). Vyriausybė turi teisę nustatyti šiame punkte nurodytų prekių kiekį, kuris atleidžiamas nuo akcizų;

3) etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms;

4) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;

5) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno etilo alkoholio;

6) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5 punkte, maisto produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų sunaudojama ne daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;

7) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti maisto ir (arba) nealkoholinių gėrimų, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais neviršija 1,2 procento, gamybai naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių gamybai;

8) dehidratuotas etilo alkoholis, skirtas bioetiltretbutileterio gamybai Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo (toliau – Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas) nustatyta tvarka.

2. Panaikinus akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 8 punktuose, akcizai neskaičiuojami. Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

28 straipsnis. Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam akcizai netaikomi

Akcizai netaikomi šiam etilo alkoholiui:

1) denatūruotam pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų produktų gamybai etilo alkoholiui, kuriam akcizai turi būti netaikomi pagal 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punktą. Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2) etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais.

 

29 straipsnis. Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimas banderolėmis

Etilo alkoholis (klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje) ir alkoholiniai gėrimai, skirti parduoti Lietuvos Respublikoje, turi būti paženklinti specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką, taip pat atvejus, kai ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

APDOROTAS TABAKAS

 

30 straipsnis. Cigaretėms taikomi akcizų tarifai

1. Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą. Jį sudaro specifinis (litais už 1 000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo didžiausios mažmeninės kainos) elementai. Kombinuotojo akcizų tarifo apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Cigaretėms taikomas toks akcizų tarifas:

1) specifinis elementas – 132 litai;

1 punkto redakcija nuo 2012-03-01:

1) specifinis elementas – 140 litų;

 

2) vertybinis elementas – 25 procentai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nurodytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 221 litas už 1 000 cigarečių.

3 dalies redakcija nuo 2012-03-01:

3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 232 litai už 1 000 cigarečių.

4. Šio įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako ritinėlis, kuris (be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 8 cm, bet ne ilgesnis kaip 11 cm, šiame įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis, kuris ilgesnis kaip 11 cm, bet ne ilgesnis kaip 14 cm, atitinkamai laikomas trimis cigaretėmis ir taip toliau.

5. Vidutinę svertinę mažmeninę cigarečių pardavimo kainą, kuri naudojama nustatant Lietuvos Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvoje 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų nustatyto minimalaus akcizų tarifo atitikimą, pagal patvirtintą metodiką nustato finansų ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

Nr. XI-1740, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7047 (2011-12-08)

 

31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai

1. Cigarams ir cigarilėms taikomas 80 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

1 dalies redakcija nuo 2012-03-01:

1. Cigarams ir cigarilėms taikomas 84 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

 

2. Rūkomajam tabakui taikomas 139 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2 dalies redakcija nuo 2013-01-01:

2. Rūkomajam tabakui taikomas 163 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2 dalies redakcija nuo 2015-01-01:

2. Rūkomajam tabakui taikomas 187 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2 dalies redakcija nuo 2018-01-01:

2. Rūkomajam tabakui taikomas 208 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

Nr. XI-1740, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7047 (2011-12-08)

 

32 straipsnis. Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis

Skirtas parduoti Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti paženklintas specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.

 

33 straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų

1. Be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos įgyvendinamos centrinio mokesčių administratoriaus (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) ir Europos Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas.

2. Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos įgyvendinamos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

34 straipsnis. Didžiausia cigarečių pardavimo kaina

Cigaretės negali būti parduodamos už didesnę kainą negu didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.

Straipsnio redakcija nuo 2012-03-01:

34 straipsnis. Didžiausia cigarečių pardavimo kaina

Cigaretės negali būti parduodamos už didesnę kainą negu didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant pakuotės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1801, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7568 (2011-12-28)

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGINIAI PRODUKTAI

 

35 straipsnis. Variklių benzinui taikomi akcizų tarifai

Variklių benzinui taikomi tokie akcizų tarifai:

1) bešviniam benzinui – 1 500 litų už 1 000 litrų produkto;

2) benzinui, turinčiam švino, – 2 000 litų už 1 000 litrų produkto.

 

36 straipsnis. Žibalui taikomi akcizų tarifai

Žibalui taikomas 1 140 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

 

37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1. Gazoliams taikomas 1 043 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 73 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

3. Akcizais neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat žemės ūkio mokslo, studijų ir mokymo įstaigoms, turinčioms mokomuosius (bandymų) ūkius, per vienus ūkinius metus (nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.) neviršijant Vyriausybės nustatytų akcizais neapmokestinamų gazolių kiekių vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui pagal žemės ūkio augalų rūšis. Akcizais taip pat neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, per vienus kalendorinius metus neviršijant 275 litrų vienai tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

 

38 straipsnis. Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai taikomi akcizų tarifai

1. Skystajam kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizų tarifas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizų tarifas; jeigu šis kuras skirtas šildymui ir pažymėtas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, – šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.

 

39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 1 050 litų už toną produkto akcizų tarifas.

 

40 straipsnis. Akcizų lengvatos energiniams produktams iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais

1. Šio straipsnio nuostatos taikomos energiniams produktams, kurie pagaminti iš šioje dalyje nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar keli šioje dalyje nurodyti produktai:

1) klasifikuojami KN 1507–1518 pozicijose;

2) klasifikuojami KN 3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose (šios nuostatos taikomos tik tai daliai, kuri pagaminta iš biomasės);

3) klasifikuojami KN 2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie nėra sintetinės kilmės;

4) pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose.

2. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir 2851 00 10 subpozicija).

3. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatyme keliamus reikalavimus biokurui.

4. Šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems produktams, kuriuose biologinės kilmės priemaišų dalis (procentais) yra 30 procentų arba didesnė, taikomas šio įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) produkte, arba produktai atleidžiami nuo akcizų, kai produktai pagaminti tik iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų.

5. Kitiems šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems produktams, nenurodytiems šio straipsnio 4 dalyje, taikomas šio įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais), viršijančią teisės aktuose nustatytą privalomų biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais).

6. Šiame straipsnyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių asmenų pagamintiems, taip pat iš kitos valstybės narės atgabentiems arba importuotiems produktams.

 

41 straipsnis. Energiniams produktams taikomų akcizų skaičiavimo metodas

Akcizų tarifas už energinius produktus, nurodytus šio įstatymo 35, 36, 37 ir 40 straipsniuose, nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų perskaičiavimo metodiką tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros, nustato centrinis mokesčių administratorius.

 

42 straipsnis. Kitiems energiniams produktams taikomi akcizų tarifai

Šio įstatymo 35–39 straipsniuose nenurodytiems energiniams produktams taikomi akcizų tarifai, šiuose straipsniuose nustatyti atitinkamiems ekvivalentiškiems produktams, vietoj kurių ar kaip šių produktų priedai jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.

 

43 straipsnis. Specialūs atvejai, kai energiniai produktai atleidžiami nuo akcizų

1. Be šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų atleidžiami:

1) orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslams (įskaitant orlaivių degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai ir aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energinių produktų, kuriems taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

2) laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energinių produktų, kuriems taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

3) energiniai produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;

4) energiniai produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus energinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra tvarka;

5) naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;

6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami arba importuojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms (šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus;

7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, registruotų vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;

8) energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Apskaitos reikalavimus šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato centrinis mokesčių administratorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

 

44 straipsnis. Energinių produktų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas, tiekimas ir naudojimas

1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:

1) šildymui skirti energiniai produktai, kuriems taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas;

2) kiti energiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje, taip pat šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų energinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Už energinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat tais atvejais, kai žymėti energiniai produktai panaudojami kaip degalai (variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam tikslui, kuriam šiuos energinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS

 

45 straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją

Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją atsiranda, kai ji:

1) parduodama ar kitaip perduodama asmeniui, kuris neturi veiklos licencijų, nustatytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – Elektros energetikos įstatymas) (toliau – nelicencijuotas asmuo), arba

2) nelicencijuoto asmens gaunama iš kitos valstybės narės, arba

3) importuojama nelicencijuoto asmens, arba

4) suvartojama asmens, turinčio veiklos licencijas, nustatytas Elektros energetikos įstatyme (toliau – licencijuotas asmuo), ar elektros energijos gamintojo savoms reikmėms. Elektros energijos suvartojimu savoms reikmėms yra laikomas elektros energijos sunaudojimas kitiems tikslams negu elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui palaikyti.

 

46 straipsnis. Akcizų už elektros energiją mokėtojai

Akcizų už elektros energiją mokėtojai yra asmenys, kuriems šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais atsiranda prievolė mokėti akcizus. Asmenys akcizų už elektros energiją mokėtojais registruojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

 

47 straipsnis. Elektros energijai taikomi akcizų tarifai

1. Elektros energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizų tarifas.

2. Elektros energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizų tarifas. Šiame įstatyme elektros energijos naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Asmenys, naudojantys elektros energiją verslo reikmėms, registruojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

 

48 straipsnis. Atleidimas nuo akcizų

1. Nuo akcizų už elektros energiją atleidžiama:

1) elektros energija, naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos, skirstymo bei perdavimo procesams ir šiems procesams palaikyti, taip pat elektros energijos nuostoliai, susidarę elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinkluose;

2) elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius;

3) elektros energija, tiekiama buitiniams vartotojams, kaip jie apibrėžti Elektros energetikos įstatyme, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) yra paramos gavėjai;

4) elektros energija, eksportuojama ar tiekiama į kitą valstybę narę;

5) elektros energija, parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčių administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.

2. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas vietos mokesčių administratoriaus leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims:

1) naudojantiems elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;

2) naudojantiems elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;

3) naudojantiems elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais, kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50 procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčių administratorius.

4. Tais atvejais, kai akcizai už elektros energiją, kuri vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis yra atleidžiama nuo akcizų, yra sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

49 straipsnis. Akcizų už elektros energiją nurodymas prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už elektros energiją apskaičiuota akcizų suma.

 

50 straipsnis. Akcizų už elektros energiją deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

1. Akcizų už elektros energiją mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos asmuo, kuriam šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais atsiranda prievolė mokėti akcizus, privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų už elektros energiją deklaraciją. Deklaracijos formą ir pildymo taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už elektros energiją, už kurią prievolė mokėti akcizus šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

2. Jeigu asmuo netenka licencijuoto asmens ar elektros energijos gamintojo statuso, jis privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už elektros energiją deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą įsigytą ar sunaudotą savoms reikmėms elektros energijos kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

3. Už nelicencijuoto asmens importuotą elektros energiją akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR LIGNITO APMOKESTINIMAS

 

51 straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą

1. Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą atsiranda, kai jie:

1) parduodami ar kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, arba

2) gaunami iš kitos valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, arba

3) importuojami asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, arba

4) suvartojami registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.

2. Akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

 

52 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokėtojai

Akcizų už akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą iš kitos valstybės narės.

 

53 straipsnis. Akmens anglių, kokso ir lignito atleidimas nuo akcizų

Nuo akcizų už akmens anglis, koksą ir lignitą atleidžiami akmens anglys, koksas ir lignitas, kai jie parduodami ar kitaip perduodami nuosavybėn gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra paramos gavėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1740, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7047 (2011-12-08)

 

54 straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai

1. Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 26 litų už toną produkto akcizų tarifas.

2. Akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame įstatyme akmens anglių naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

 

55 straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai

1. Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizų tarifas.

2. Koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną produkto akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik koksui ir lignitui, parduodamiems ar kitaip perduodamiems asmeniui, turinčiam centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame įstatyme kokso ir lignito naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

 

56 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

1. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, taip pat kitas asmuo, gavęs iš kitos valstybės narės akmens anglių, kokso ir (arba) lignito, privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą, už kuriuos šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

2. Jeigu asmuo netenka registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo statuso, jis privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą įsigytą akmens anglių, kokso, lignito kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

3. Už asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, importuotas akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

GAMTINIŲ DUJŲ APMOKESTINIMAS

 

57 straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai

Prievolė mokėti akcizus už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, atsiranda, kai jos:

1) parduodamos ar kitaip perduodamos naudoti kaip variklių degalai arba

2) naudojamos kaip variklių degalai ir už jas akcizai dar nesumokėti.

 

58 straipsnis. Akcizų už gamtines dujas mokėtojai

Akcizų už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, mokėtojai yra asmenys, parduodantys ar kitaip perduodantys gamtines dujas naudoti kaip variklių degalus, taip pat asmenys, naudojantys gamtines dujas, už kurias akcizai dar nesumokėti, kaip variklių degalus.

 

58¹ straipsnis. Atleidimas nuo akcizų už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai

1. Nuo akcizų už gamtines dujas atleidžiamos gamtinės dujos, naudojamos kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai.

2. Asmenys, teikiantys vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais paslaugas ir tam naudojantys nuo akcizų atleistas gamtines dujas kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalus, registruojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

3. Nuo akcizų atleistų gamtinių dujų, naudojamų kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai, apskaita tvarkoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

 

59 straipsnis. Gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip variklių degalai, taikomi akcizų tarifai

Gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip variklių degalai, taikomas 758 litų
už 1 000 kubinių metrų produkto akcizų tarifas.

 

60 straipsnis. Akcizų už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

Akcizų už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos asmuo, parduodantis ar kitaip perduodantis gamtines dujas naudoti kaip variklių degalus, taip pat asmuo, naudojantis gamtines dujas, už kurias akcizai dar nesumokėti, kaip variklių degalus, privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už gamtines dujas, už kurias šio įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

61 straipsnis. Įskaitymas į biudžetą

Akcizai įskaitomi į valstybės biudžetą.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

 

                                                                                    Lietuvos Respublikos

                                                                                    akcizų įstatymo

                                                                                    1 priedas

                                                                                    (Lietuvos Respublikos

                                                                                    2010 m. balandžio 1 d.

                                                                                    įstatymo Nr. XI-722 redakcija)

 

ENERGINIAI PRODUKTAI

 

1. KN 2701, 2702, 2704–2715 pozicijose klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11 ir 2711 21 pozicijose klasifikuojamus produktus, jeigu jie nėra skirti naudoti arba nėra naudojami kaip variklių degalai.

2. KN 2901 ir 2902 pozicijose klasifikuojami produktai.

3. KN 2905 11 00 pozicijoje klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras.

4. KN 3403 pozicijoje klasifikuojami produktai.

5. KN 3811 pozicijoje klasifikuojami produktai.

6. KN 3817 pozicijoje klasifikuojami produktai.

7. KN 1507–1518, 3824 90 97 pozicijose klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras.

 

                                                                                    Lietuvos Respublikos

                                                                                    akcizų įstatymo

                                                                                    2 priedas

                                                                                    (Lietuvos Respublikos

                                                                                    2010 m. balandžio 1 d.

                                                                                    įstatymo Nr. XI-722 redakcija)

 

ENERGINIAI PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMI LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO REIKALAVIMAI DĖL AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ KONTROLĖS IR GABENIMO TARP VALSTYBIŲ NARIŲ*

 

1. KN 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707 50 pozicijose klasifikuojami produktai.

2. KN 2710 11–2710 19 69 pozicijose klasifikuojami produktai. Produktams, klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11 25 ir 2710 19 29 pozicijose, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo taikomos tik tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių gabenami talpykloje, kurios dydis yra ne mažesnis kaip 210 litrų.

3. KN 2711 pozicijoje klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11, 2711 21 ir 2711 29 pozicijose klasifikuojamus produktus.

4. KN 2901 10, 2902 20, 2902 30, 2902 41, 2902 42, 2902 43 ir 2902 44 pozicijose klasifikuojami produktai.

5. KN 2905 11 00 pozicijoje klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras.

6. KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar kaip šildymui skirtas kuras.

7. Bet kuris kitas energinis produktas, kuriam Europos Komisija, vadovaudamasi procedūromis, nustatytomis atitinkamose Tarybos direktyvose, nusprendė taikyti akcizais apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių reikalavimus.

 

 

                                                                                    Lietuvos Respublikos

                                                                                    akcizų įstatymo

                                                                                    3 priedas

                                                                                    (Lietuvos Respublikos

                                                                                    2010 m. balandžio 1 d.

                                                                                    įstatymo Nr. XI-722 redakcija)

 

ĮGYVENDINAMI Europos Sąjungos teisės aktai

 

1. 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 179), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos direktyva 2004/106/EB (OL 2004 L 359, p. 30).

2. (neteko galios). Nr. XI-1740, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7047 (2011-12-08)

3. (neteko galios). Nr. XI-1740, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7047 (2011-12-08)

4. 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 206).

5. 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 213).

6. 1992 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2719/92 dėl administracinio lydraščio gabenant akcizais apmokestinamus produktus pagal akcizų sustabdymo režimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 192) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. spalio 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1792/2006 (OL 2006 L 362, p. 1).

7. 1992 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) 3649/92 dėl supaprastinto administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu apmokestinamiems produktams, kurie išleisti vartojimui išsiuntimo valstybėje narėje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 216).

8. 1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 249) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 849/2008 (OL 2008 L 231, p. 11).

9. (neteko galios). Nr. XI-1740, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7047 (2011-12-08)

10. 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 405), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/75/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 2 tomas, p. 21).

11. 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL 2009 L 9, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2010/12/ES (OL 2010 L 50, p. 1).

12. 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo kompiuterinėmis procedūromis (OL 2009 L 197, p. 24).

13. 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL 2011 L 176, p. 24).

3 priedo pakeitimai:

Nr. XI-1185, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

Nr. XI-1740, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7047 (2011-12-08)(papildyta 13 punktu)